B komandos laipteliai: aukštyn – žemyn

Itin sėkmingai pirmosios lygos sezoną pradėję jaunieji Riteriai pradėjo strigti, o penkių iš eilės pralaimėjimų serija juos nubloškė į tryliktąją poziciją. Paskutinė nesėkmė, beje, patirta prieš lygos lyderį Telšių „Džiugą“, kuris pergalingą įvartį įmušė jau per pridėtą laiką.

Šių rungtynių pirmajame kėlinyje tiesiog žibėjo vartininkas Vincentas Šarkauskas, iš pradžių atrėmęs vienuolikos metrų baudinį, o vėliau keliose sudėtingose situacijose laimėjęs akistatą vienas prieš vieną.

„Džiugas“ po kampinio išsiveržė į priekį, tačiau po tobulo Mato Radžiukyno perdavimo antrajame kėlinyje rezultatą išlygino Rokas Filipavičius. Rungtynių baigtį lėmė buvusio Riterio baudos smūgis, kuris virto pergalingu įvarčiu.

„Kaip ir kiekvienai jaunai komandai, reikia laiko, kol vyksta adaptacija į vyrų futbolą. Mūsų jaunimas – ne išimtis. Šiuo metų dalį žaidėjų adaptuojame į naujas pozicijas, diegiame lankstesnį žaidimo supratimą, o tam reikalingas laikas.

Galbūt, gera sezono pradžia padarė meškos paslaugą ir pernelyg patikėjome savo jėgomis. Pasitikėjimas yra labai gerai, bet nenorime jo per daug. Taip pat laukiame sugrįžtančių traumuotų ar sirgusių žaidėjų“, – oficialiai svetainė sakė „Riterių B“ vyriausiasis treneris Vaidas Sabaliauskas.

Ar tuose pralaimėjimuose daug skirtumų, ar vis tik tai yra sisteminės problemos?

Rungtynėse su „Vyčiu“ ir „Stumbru B“ nevisuomet laikėmės susitarimų. Atakoje žaidėme labai lėtai ir pragmatiškai, o ginantis neužsiimdavome tinkamų pozicijų.

Rungtynėse su „Hegelmann Litauen“ ir „Vilniumi“ jau žaidėme geriau, tačiau neišnaudojome savo šansų, o po grubių klaidų praleidome įvarčius. Paskutinėse rungtynėse su telšių „Džiugu“ matėme daug pozityvo. Veikė dauguma tiek komandinių, tiek individualių uždavinių.

Užsiminėte, kad puiki sezono pradžia galėjo padaryti meškos paslaugą. Ką turite omeny?

Kaip jau minėjau, tokia pradžia suteikė daug pasitikėjimo savimi. Tai yra gerai, bet jauniems žaidėjams reikia laiko išmokti įvertinti savo galimybes. Manau, jau grįžtame į tą žaidimą, kurį demonstravome priešsezonyje ir sezono pradžioje.

Ką tokio pozityvaus galite išskirti po rungtynių su Telšių komanda?

Visuomet į aikštę einame su tikslu pasiekti komandinę pergalę. Žinant mūsų žaidėjų amžių, vienas pagrindinių tikslų – kuo greičiau integruotis į vyrų futbolą. Taip pat, kiekvienose rungtynėse patobulinti savo įgūdžius individualiuose techiniuose, taktiniuose ir mentalinuose veiksmuose.

Dažiausiai žaidėjai turi individualias užduotis, kurias turi įgyvendinti rungtynių metu. Smagu, jog rungtynėse su „Džiugu“ dauguma žaidėjų tas užduotis įvykdė ir tikrai laipteliu palypėjo savo tikslų link.

Ko labiausiai reiktų, kad tie pozityvūs dalykai virstų pergalėmis?

Pelnyti vienu įvarčiu daugiau nei važovai. Kol kas trūksta pasitikėjimo ir greičio paskutinėje atakos fazėje. Taip pat turime išmokti išvengti elementarių klaidų prie savųjų vartų. Pernelyg dažnai dovanojame progas varžovų puolėjams. Matome, jog žaidimo kreivė kyla, dabar tereikia kantrybės ir tikėjimo tuo, ką darome.